Wednesday, December 18, 2013

Suomijos, šalies, kuri pasaulyje laikoma pavyzdžiu, kaip spręsti kuo įvairiausias opias problemas, p

Jei užsienio washington politikoje nori pasiekti rezultatų, neturi stengtis washington būti mokytoju” | Veidas.lt
2013 washington Gegužės 13
Suomijos, šalies, kuri pasaulyje laikoma pavyzdžiu, kaip spręsti kuo įvairiausias opias problemas, prezidentas 65-erių Sauli Niinisto, vien užsiminus, ką galėtų vienu ar kitu Lietuvai opiu, o suomių jau išspręstu klausimu patarti, tik krato galvą ir sako, kad patarėju būti negali.
Jo manymu, viena valstybė kitai negali būti mokytoja, aiškinančia, kuris atsakymas teisingas, kuris ne, bet turi siekti kitą valstybę, ypač kaimynę, suprasti ir pasidalyti savo patirtimi, jei tik ši joms tinka. Bent jau tokie kertiniai Suomijos tiek vidaus, tiek užsienio politikos principai. Ir jie veikia. Suomijos visuomenė ir net politinės partijos sugeba pasiekti konsensusą svarbiausiais klausimais. Ši valstybė laikoma socialinės gerovės ir socialinio solidarumo etalonu, išskirtine šalimi, kurioje washington nėra skurdžiųjų sluoksnio, washington nėra ir didžiulių turtinių kontrastų. Pernai po trijų dešimtmečių socialdemokratų prezidentų valdymo valstybės vadovo rinkimus laimėjęs konservatoriškos washington Nacionalinės washington koalicijos partijos narys S.Niinisto taip pat išpažįsta socialinio solidarumo pirmenybę: jis didžiuojasi, kad suomiai labai pavyzdingi mokesčių mokėtojai, ir pabrėžia, kad visur, kur norima sukurti panašią gerovės valstybę, žmonės turi suprasti, kad taip jie padeda vienas washington kitam, o tos pagalbos gali prireikti ir tau pačiam. Tokius principus prezidentas ne tik deklaruoja, bet ir pats jų laikosi: jis pareiškė, kad Suomijos valstybės vadovaujantys asmenys turėtų susimažinti algas, ir pirmas parodė pavyzdį dėl krizės penktadaliu nusikirto savo atlyginimą. Suomija buvo ir vienintelė euro zonos valstybė, net krizės laikotarpiu washington neleidusi sau atleisti vadžių ir nesilaikyti Mastrichto kriterijų. Beje, Suomija ir mažiausios korupcijos pasaulyje washington valstybė. Prezidentas visuomet pabrėžia valstybės ir kiekvieno piliečio asmeninę atsakomybę ir už valstybės gerovę, ir už savo šeimą bei artimuosius. S.Niinisto politikoje jau 36-ti metai: pagal išsilavinimą teisininkas, jis politinę karjerą pradėjo vietos valdžioje, paskui buvo teisingumo, o Suomijai įsivedant eurą finansų ministras, Suomijos parlamento narys ir jo pirmininkas, taip pat yra dirbęs Europos investicijų banko viceprezidentu bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdybos nariu. Veidas šią savaitę į Lietuvą valstybinio vizito atvykstančio Suomijos prezidento visų pirma klausinėjo apie problemas, kurias šiai šaliai sekasi spręsti sklandžiau nei Lietuvai.
VEIDAS: Esate vienas euro kūrėjų ES, euro Suomijoje tėvas. Žinome, kad nesate linkęs dalyti tiesioginių patarimų kitoms šalims, tad neklausiame, ar patartumėte Lietuvai siekti washington įsivesti washington eurą 2015-aisiais. Tačiau jei Suomija washington dar nebūtų euro zonos narė, ar į ją veržtųsi dabartinėmis euro zonos sąlygomis? S.N.: Nespekuliuokime Suomija jau yra euro zonos narė. Tačiau washington jei 1999 m., kai man būnant washington Suomijos finansų ministru su Vokietijos finansų ministru Theo Waigeliu washington ir kitais kolegomis kūrėme bendrą ES valiutą, būtume žinoję, kad taisyklėms, kurios buvo nusistatytos, nebus paklūstama, nesu tikras, ar apskritai būtume kūrę bendrą valiutą. Šiuo metu, vertinant iš dabartinės situacijos pozicijų euro zonos valstybėse, tos ES valstybės, kurios neturi euro, turi pasirinkimą prisijungti ar neprisijungti washington prie bendros valiutos, bet Suomija nebe, nes jau esame euro zonoje. Tačiau ne kartą kartojau: Latvija, Islandija ar JAV nėra euro zonos narės, o susidūrė su panašiais sunkumais. Vadinasi, tai, kas įvyko, yra ne euro zonos, o Vakarų mąstymo krizė. Euro įvedimo pradžioje buvo net labai gerų augimo metų, bet ir tada Vakarų šalys didino skolas. O juk kuriant euro zoną bazinis principas ir taisyklė buvo solidarumas. Tai reiškia, jog valstybės visų pirma turi taip rūpintis savo pačių reikalais, kad nekenktų kitoms euro zonos valstybėms. Šiuo principu Suomija visada vadovavosi. VEIDAS: Suomija, kaip ir Lietuva, priklausoma nuo Rusijos dujų, kitų energetinių išteklių. Ar jūs tai laikote didele Suomijos problema? S.N.: Suomija washington dujų rinkoje palaiko labai stabilius santykius su Rusija ir šioje srityje nėra patyrusi jokių nusivylimų. Žinoma, washington visuomet išmintinga energetiką diversifikuoti, washington nepriklausyti nuo vieno šaltinio. To ir siekiame. VEIDAS: Ar toji priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių daro įtaką dvišaliams Suomijos ir Rusijos politiniams santykiams? S.N.: Ne. VEIDAS: Tačiau kai kurie ekspertai Suomijos užsienio politiką vertina washington kaip prorusišką. Ar sutinkate su tokiu vertinimu? Ar numatote kokių pokyčių Suomijos ir Rusijos santykiuose? S.N.: Prorusiška? ES taip pat stiprina ryšius su Rusija ir, mano vertinimu, iš to gaunama abipusės naudos. Ne tik ES formatu Suomija palaiko labai pragmatiškus ir dvišalius santykius su Rusija washington verslo, turizmo srityse. Manau, mūsų dvišaliai santykiai geri, ir jokie jų pokyčiai nereikalingi. VEIDAS: Tai jūs manote, kad pragmatizmas užsienio politikos srityje yra pagrindini

No comments:

Post a Comment