Paprotines normos. Elgesio modelis, isitvirtines visuomenineje praktikoje, del daugkartinio jo taiky

Teises normos Norma gali reiksti tam tikru atsitiktiniu procesu bendra widutini lygi: pwz krituliu norma. Platesne prasme sawoka norma apibudiname naturalia objekto busena kuria salygoja sio objekto prigimtis: 36,6 laipsniu normali zmogaus temperatura. Pacia bendriausia prasme, sawoka norma apibrezia tam tikra mata, kokybes psy gangnam style ir kiekybes vienove psy gangnam style kurios remuose egzistuoja tam tikras reiskinys, taciau psy gangnam style sawoka norma turi skirtingas reiksmes gamtiniams ir socialiniams reiskiniams apibrezti.
Gamtiniuose reiskiniuose sawoka norma reiskia tam tikra desni, desninguma kuris isreiskia priezastini rysi (priezastis-pasekme). Sis desnis yra pastowus, nekintantis, jo negalima pazeisti, jis yra wisuotinas.
Soc reiskiniuose norma visiiskaj kitokios prigimties kategorija. Soc norma yra nustatoma tam kad butu ivykdyta. Soc norma yra skirta tam tikram subjektui, tam kad butu galima is jo reikalauti atitinkamo elgesio. Todel butina soc normos sawybe, faktine galimybe ja pazeisti. Soc norma visada reiskia ne buties o priwalomumo fakta. Normu logikos pagrindu yra iskyriama tokia normu struktura: Norma-privalomo elgesio modelis. “Skolas privaloma grąžinti” I krieterijus- jei laikomasi, tai yra teisės norma. II kriterijus- jei įstatymas tai nurodo ir baudžia-tai teisės norma. III kriterijus- jei ji gina tam tikrą vertybę tai yra teisės norma. wisas elgesio taisykles galima suskirstyti I 2 stambias psy gangnam style grupes: Socialines normos Tikslo (technines) normos Siu normu grupiu skirtumai: Socialines normos reguliuoja santykius tarp zmoniu, o tikslo zmogaus santykius su isoriniu pasauliu ar isorine aplinka. Soc normos leidzia psy gangnam style suderinti skirtingus zmoiniu interesus maziausiia skausmingomis priemonemis, o tikslo normos leidzia pasiekti uzsibrezta tam tikra prisitaikymo prie aplinkos tiksla. Soc normos yra subjektywaus pobudzio, nes ju turini itakoja galimai iwairi normos kurejo pozicija, tiklso psy gangnam style normos yra objektyvios nes isreiskia objektyvius gamtinius desningumus. Tikslo normu laikymaisis nera priwalomas, ju laikytis mus wercia turima info apie mus supancia tikrowe, objektyvus normu pobudis, ir suwokimas, kad lauzydami sias normas mes nepasieksim norimo tikslo. Soc normu laikymasisi yra garantuojamas potencialia (realia) kitu asmenu reakcija I normu nesilaikyma
istekliu, kuriais naudojasi zmogus, ribotumas.SN – psy gangnam style tai elgesio taisyklės, kurios skirtos norminti (reguliuoti) žm. tarpusavio santykius psy gangnam style ir kurių vykdymas garantuotas santykio dalyvių abipuse nauda, t.p. valstybinio arba visuomeninio poveikio priemonėmis.
SN psy gangnam style sukuria psy gangnam style arba valstybė, arba konkreti org-ja , siekdami įgyvendinti konkrečios org-jos, kolektyvo ar visos visuomenės savireguliaciją. Visos SN pasižymi tuo, kad jos išeina iš tam tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) žm. elgesį – suteikia jam teisių ir pareigų santykio pavidalą.
Religines normos. Priklauso normos, reguliuojancios tam tikros religines bendruomenes nariu poziuri i Dieva, nariu tarpusavio santykius, bendruomenes organizacijos ir veiklos principus. psy gangnam style Siu normu liakymasi lemia tikejimo elementas. Religinio psy gangnam style pobudzio rastuose, kanonuose itvirtinamas tikinciojo elgesio standartas. psy gangnam style Kai kuriose valstybese vyraujanti religija itirtina ir teisines tradicijos ypatumus.
Politikos normos. Reguliuoja santykius: valstybines valdzios siekimo ir islaikymo sferoje; tarp valstybiu; socialiniu grupiu; tarp pilieciu ir valstybes; tautu. Israiskos formos: manifestai, politines deklaracijos, partiju ir politiku vveikla. Siu normu kokybe priklauso nuo bendro visuomenines kulturos lygio.
Korporatyvines normos. Viusomeniniu organizaciju ir judejimu ar kitokio pobudzio susivienijimu elgesio standartai, apibreziants veiklos ir strukturinius principus, nariu teises, pareigas, atsakomybe. Siu normu laikomasi savanoriskai, nes tikima ju teisingumu. Bendriausiu poziuriu korporatyvines psy gangnam style normos negali priestarauti teises ir morales normoms. Valstybe jas turetu/privalo kontroliuoti.
Paprotines normos. Elgesio modelis, isitvirtines visuomenineje praktikoje, del daugkartinio jo taikymo. Tai - vienas seniausiu elgesio reguliatoriu. (pvz.: handshake). Sis reguliatorius yra lb konservatyvus ir smulkiai besikeiciantis. Vystantis psy gangnam style visuomenei, paprociai psy gangnam style kinta, bet labai letai. Ju pagrindu formuojasi tradicijos. (tradicijos = paprociai + testinumas + vertybine orientacija + soc.nuostatos) Paprociai turi daug panasumu su morales normomis. Paprociai, igije spec. pozymius tampa teisiniais paprociais psy gangnam style ir yra ginami valstybes prievarta.
Morales normos. psy gangnam style Elgesio modeliai, kurie isreiskia zmoniu poziuri psy gangnam style i dvasines kategorijas: geri, grozi, teisinguma, oruma ir kt. Atsiradimo pradzia pralenkia ir teise, ir politika. Moralumas - individo charakteristika. Esti bendra morale. Ji isreiskia visuomeneje vyraujancias nuostatas. Teise privalo tureti tam tikra morales minimuma. Nemorali teise yra nepajegi siekti savo tikslu. Vyraujanti morale itakoja teises psy gangnam style turini, o teise daro itaka moralei.
M nustato z